pinkūlė

piñkūlė sf. (1), piñkulė (1) Brs 1. žr. pinkuolė 1: Kojos kaulas be letenos bus pinkulė (pinkūlė?) J. Jaučio, avies kaulas su gysla ties keliu bus pinkulė J. Tą piñkulę sukapok šiandieną pietams virti Ms. 2. juok. koja: Pinkūles mitriau mėčiok (greičiau eik)! Šts.